Utenos vaikų ir jaunimo užimtumo centro galerijoje kovo 9 d.šurmuliavo gausus būrys meno mylėtojų – vyko Dizaino studijos mokinių darbų parodos atidarymas. Paroda labai graži, gausi ir spalvinga, nes darbų autoriai skiriasi amžiumi, turima patirtimi, charakteriais. Mažiausiems dizaineriams vos 5 m., o vyriausieji jau gimnazijų mokiniai. Tačiau nei amžiaus skirtumai, nei turima kūrybinė patirtis netrukdo visiems studijos mokiniams bendrauti kaip didelės šeimos nariams. Visi čia jaučiasi suprasti, įvertinti, svarbūs ir laukiami. Gija, jungianti visus į bendrą visumą ir būrianti kūrybiniams darbams yra mokytoja Zita Kasauskienė. Mokytoja suranda kelią į kiekvieno į studiją atėjusio vaiko širdį, prisideda prie jo kūrybinių sumanymų įgyvendinimo, moko nebijoti svajoti ir tikėti svajonės išsipildymu. Dizaino studijos užsiėmimuose dažnai apsilanko buvę mokiniai. Į parodos atidarymą atvyko Dovilė Gurkšnytė, ilgus metus lankiusi Dizaino studijos užsiėmimus, dabar pasirinkusi dizaino studijas. Dovilė pasakė daug gražių žodžių mokytojai Zitai, dėkojo už parodytą kelią į meno pasaulį. Smagu, kad į renginį atvyko jaunųjų meno kūrėjų artimieji: tėvai, broliai, seserys. Artimų žmonių palaikymas vaikams visada svarbus. Neformaliojo vaikų švietimo veiklos, kurioje dalyvauja vaikai ir jų šeimų nariai, labai stiprina vaikų ir tėvų tarpusavio santykius. Parodoje eksponuojamus auklėtinių darbus apžiūrėjo į parodą atvykę ,,Saulės‘‘ gimnazijos mokytojos I. Eitminavičienė ir N. Matkevičienė. Parodoje eksponuojami net keturių ,,Saulės‘‘ gimnazijos mokinių darbai: I. Araminaitės, G. Šeduikytės, K. Indrašiūtės, R. Meldaikytės. Susirinkusieji į parodos atidarymą netik apžiūrėjo eksponuojamus darbus, tačiau turėjo puikią galimybę pasiklausyti mėnulio būgnelių skambėjimo bei patys pamuzikuoti. Tomas Karklinis papasakojo mėnulio būgnelių atsiradimo istoriją, instrumento pavadinimo kilmę, trumpai paminėjo jų gamybos aspektus. Šių būgnelių skambėjimas taikomas muzikos terapijoje, nes turi savybę atpalaiduoti žmogaus protą, emocijas. Smagu buvo išbandyti mėnulio būgnelių skambėjimą patiems, todėl prie būgnelių susispietė tiek mažiausi parodos lankytojai tiek suaugę. Parodos atidarymas virto į gražų, paprastą ir jaukų vaikų, tėvų, mokytojų pasibūvimą. Vieni apžiūrinėjo darbus ir gilinosi į jų atlikimo technologijas, panaudotas medžiagas, kiti piešė draugystės piešinį, grojo mėnulio būgneliais, klausėsi jų, nakties garsus primenančio, skambėjimo. Viskas paprasta, tikra ir labai nuoširdu.